Darbo teisė

Dėl biudžetinių - bijau suklaidinti, bet, manau, kad pareiginė instrukcija vienodai traktuojama ir biudžetinėje, ir privačioje įmonėje. DK ar kiti teisės aktai neišvardija pareigų, kurias turi atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos ar užimantis tam tikras pareigas asmuo. Todėl darbuotojas privalo atlikti visokius darbus, kurie priskiriami jo darbo sutartyje sulygtai profesijai, specialybei ir kvalifikacijai
, (BET - artas darbuotojas dirba pagal darbo sutartį?), nebent pačioje darbo sutartyje būtų aptarta, kad tam tikri darbai jam nebus pavedami arba pavedami tam tikri papildomi darbai (DK 114 str. 1 dalyje numatyta galimybė toje pačioje darbovietėje eiti tam tikras papildomas pareigas arba dirbti tam tikrą papildomą darbą). Taigi darbdavio ir darbuotojo susitarimo laisvė dėl darbuotojo pareigų yra apribota pareigų, priskirtinų tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos asmeniui, visuma. Pvz., asmuo pagal darbo sutartį atliekantis tik vairuotojo darbo funkcijas, buhalterinių dokumentų išrašyti ir pasirašyti negali. DK 232 straipsnis nustato, kad tam tikrų profesijų ir tarnybų darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Privačiame sektoriuje – tai yra darbdavio priimti aktai, privalomi tiktai toje darbovietėje dirbantiems asmenims. Valstybės institucijos parengia tam tikrų viešojo sektoriaus pareigybių aprašymus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu „Dėl Tipinės mokyklinio autobuso vairuotojo darbo instrukcijos ir mokyklinio autobuso vairuotojo instruktavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-203) patvirtinta Tipinė mokyklinio autobuso vairuotojo darbo instrukcija), kurie įpareigoja atitinkamas teisės aktuose nurodytas pareigybes užimančius darbuotojus. Tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojai privalo vadovautis pareigybių aprašymais, jei buvo supažindinti su jais vadovaujantis DK 99 str. 4 dalimi.
Pažymėtina, jog pagal DK 119 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, išskyrus DK numatytus atvejus.
Taip aiškina Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Individualūs darbo santykiai. – V.: Justitia, 2004.
Sprendžiant klausimą, kaip apibrėžti darbuotojo pareigas ir kaip su jomis supažindinti darbuotoją, reikėtų vadovautis paprasta nuostata: žodžiu gali būti duodami tik tokie nurodymai, kurie traktuotini kaip įprastinių darbo sutartyje nustatytų darbuotojo pareigų vykdymas. Tai grindžiama tuo, kad esant ginčui kils sunkumų įrodyti, dėl kokių darbo pareigų vykdymo su darbuotoju buvo susitarta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000 nurodė, kad darbo sutarčiai sudaryti pakanka susitarti dėl darbo funkcijos, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų. Teismo nuomone, darbo funkcijos apimtis, t. y. konkretus darbuotojo atliktinas darbas gali būti detalizuojamas vėliau, jau vykdant darbo sutartį. Darbo funkcijos apimtis nebūtinai turi būti specialiai apibrėžta darbo sutartyje, ji gali būti aptariama ir lokaliniuose norminiuose aktuose, pavyzdžiui, darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. Kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo darbus ir atsakomybės ribas, dėl tikslių darbo funkcijų rekomenduotina susitarti raštu, t. y. bendrovėje turi būti parengti kiekvieno darbuotojo pareiginiai nuostatai. Taigi pačia veiksmingiausia ir paprasčiausia priemone darbo funkcijai aprašyti laikytina darbuotojo pareiginiai nuostatai.
Nurodymus, nenustatytus darbuotojo pareiginiuose nuostatuose, rekomenduotina visuomet įforminti raštu – bendrovės vadovo įsakymu. Įsakymais turėtų būti įforminami nurodymai dėl materialinių vertybių priėmimo, saugojimo ir išdavimo, dėl bendrovės veiklai reikalingų medžiagų ir žaliavų, darbo priemonių pirkimo (tiekimo).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 26 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2004, nustatydamas, kad darbdavio duodami pavedimai, nors ir tiesiogiai nesusiję su darbo sutartyje aprašytomis pareigomis, tačiau esant tokiai formuluotei pareiginiuose nuostatuose ("darbuotojas vykdo ir kitus bendrovės vadovybės nurodymus"), laikytini teisėtais ir už jų nevykdymą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000 nurodė, kad darbo funkcija gali būti aiški jau iš paties darbo ar pareigybės pavadinimo
. Pvz, jei darbuotojas priimtas vadybininko pareigoms, suprantama, kad jo darbo pareigos apims klientų paiešką, pasiūlymus įsigyti bendrovės parduodamą produkciją, sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius ir t. t.
Kai sprendžiamas klausimas, ar šalių valia dėl darbo funkcijų buvo pakankamai suderinta, būtina atsižvelgti ir į darbuotojo išsimokslinimą, patirtį, įvertinant, ar šios aplinkybės davė darbdaviui pakankamą pagrindą manyti, kad priimamas į darbą asmuo suprato savo būsimas darbo funkcijas ir sutinka su jomis.
Kitoje byloje LAT (2000 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000) pažymėjo, kad darbo sutarties šalių lygiateisiškumas nereiškia, kad šalys neprivalo bendradarbiauti. Tai ypač aktualu kalbant apie darbo sutartį, nes be šalių bendradarbiavimo neįmanoma pasiekti tų tikslų, kurių šalys siekia sudarydamos darbo sutartį. Taigi abi darbo sutarties šalys privalo kooperuotis ir rodyti atitinkamą iniciatyvą, siekdamos tinkamai įgyvendinti savo pareigas. Darbuotojas, nežinodamas visų savo pareigų, darbo funkcijų ar kai kurių jam pavesto darbo atlikimo detalių, abejodamas šių aplinkybių žinojimu, turi kreiptis į darbdavį ir prašyti atitinkamų instrukcijų. Antra vertus, darbo sutarties šalių lygiateisiškumas reikalauja siekti šalių interesų pusiausvyros ir neleidžia ginti išimtinai vienos kurios nors šalies interesus, ignoruojant kitos šalies teisėtus interesus. Tad gal vertėtų tai darbuotojai išdrįsti paprašyti vadovo įsakymu detalizuoti, kokius darbus jai priklauso atlikti pagal jos pareigas.

Dėkui, Rolanda.
Darbuotojas dirba pagal darbo sutartį. Joje nurodyta, kad vadovaujasi pareiginėmis instrukcijomis. Kai aš jas perskaičiau, paklausiau ar jai visi namie, kad pasirašė... pasakė, kad tas vadovas žadėjo paskui pakeisti tas instrukcijas... iš kur tas naivumas žmonių? Manau, kad vadovas gudrus pasitaikė ir žinojo ko nori, tad abejoju ar nenorės rašyti kažkokį įsakymą su tiksliom darbo funkcijom ir toliau tas darbutojas ars.. Pareigybė yra Metodininkas (kultūros centras)

Gita1, aš manau, kad labai norint tam žmogui padėti, reiktų pasidairyti analogiškų pareigybinių instrukcijų- kas jose surašyta tai pareigybei. Po to, išlaikant subordinaciją, tarnybiniu raštu kreiptis į vadovą, pridėti ir tas kitas instrukcijas (jų kopijas) ir pasiūlyti patikslinti dabartinę pareiginę. Blogiausiu atveju - atleis, geriausiu (dar jei ir darbas tam žmogui patinka) - dirbs ir džaiugsis!
Visada sakiau ir sakysiu, kad jei pats už save nepakovosi, atsiras geras žmogus, kuris tau padės arba padarys tai už tave. O jei tokio žmogaus neatsiranda - vadinasi, ir pats nesi kažko vertas...

Labas vakaras Kilo vienas klausimelis - pvz., jei zmogus dirba viename mieste ir vadovybe nusprendzia "uzdaryti" si kabineta, o darbuotojui siulo - arba ta pati darba, bet 100 km. nuo buvusio arba "viso gero"...Ar taip galima? Tiesa, tai valstybine istaiga...

Galima, bet jei "viso gero", tai kelionei išeitinę pašalpą turi išmokėt. Manau, valstybinėse tas pats.

Jei žiūrėti pagal DK nuostatas, tai dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai ga­li bū­ti teis­mo pri­pa­žįs­ta­mi svar­bia prie­žas­ti­mi nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį tuo at­ve­ju, jei­gu dėl struk­tū­ri­nių per­tvar­ky­mų dar­buo­to­jas ar­ba ke­li dar­buo­to­jai ne­be­ga­li at­lik­ti dar­bo su­tar­ti­mi pri­si­im­tų funk­ci­jų, nes to­kios funk­ci­jos ar jų da­lis dar­bo­vie­tė­je iš vi­so ne­be­at­lie­ka­mos ar­ba joms at­lik­ti už­ten­ka ma­žiau dar­buo­to­jų. Įmo­nės, įstai­gos, or­ga­ni­za­ci­jos ar ki­tos or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­rė­tų bū­ti įfor­mi­na­mi ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no (ku­rio kom­pe­ten­ci­jai pa­gal įsta­ty­mą, įsta­tus ar pan. pri­klau­so to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas) spren­di­mu. Dar­bo­vie­tės struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai tu­ri bū­ti re­a­lūs, t.y. pri­va­lo­mas ne tik ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no spren­di­mas, bet ir toks spren­di­mas tu­ri bū­ti re­a­liai vyk­do­mas. DK 138 straips­ny­je nu­ma­ty­ti pa­si­kei­ti­mai nė­ra struk­tū­ri­niai per­tvar­ky­mai.
Kiek tai taikoma valstybinėse įstaigose - sunku psręsti, nes jūs nieko nenurodėte: kas tai per įstaiga (kas steigėjas), ar yra steigėjo atitinkami sprendimai, ar jūs valstybės tarnautoja ir pan. Jei pagal DK - jums atsisakius persikelti dirbti į kitą vietovę (jei darbo sutartyje dabartinė darbovietė konkrečiai nurodyta kaip jūsų darbo vieta) iš darbo jūs būsite atleista, jums bus išmokėta išeitinė.
Per mažai informacijos tikslesniam atsakymui pateikti.

Aciu labai uz issamius atsakymus. Taip ir patarsiu zmogui...Deje, nemaciau tos darbo sutarties Na bet issiaiskinsim...Dekui

Mergaitės,
gal galite nurodyti dokumentą, kuriuo vadovaujantis skiriama pašalpa, mirus darbuotojo šeimos nariui.
Reikia skubiai.
Ačiū.

Pas mus darbuotojas rašo prašymą, prisegame mirties liudijimo kopiją, direktorius parašo įsakymą. Man atrodo, nėra kažkokių dokumentų... (Tai pas mus numatyta vidaus tvarko taisyklėse, o dabar dar įtraukta į rengiamą kolektyvinę sutartį)

Tai yra direktoriaus sprendimas, yra rašomas įsakymas. Daugiau lyg ir niekuo nereikia vadovautis

Tininga, o kažin biudžetinėse irgi taip pat?

Labai ačiū, mergaitės :)

Elvusia -
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

10. Leisti biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams skirti darbuotojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialines pašalpas iš įstaigai skirtų lėšų. Mirus darbuotojui, materialinė pašalpa išmokama jo šeimos nariams.

Dėl biudžetinių nežinau, Elvusia

Ačiū Loretai - dabar ir aš žinosiu

Biudzetinese irgi taip pat. reikia parasyti prasyma ir pateikti mirties liudijimo kopija.

Biudzetininkai turi buti pasitvirtine pasalpu skyrimo tvarka. arba savo istaigos, arba ta tvarka patvirtina steigejas.
O pagrindinis dokumentas biudzetineje istaigoje suteikiantis teise skirti pasalpa yra vyriausybes nutarimas 1993 m. liepos 8 d. Nr. 511
Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo
tvarkos tobulinimo

1) LRV nutarimo Nr. 511 "Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo" 10 punktas (tik nepažiūrėjau, ar nėra pakeitimų...)
2) Kolektyvinė sutartis (bet vargu, ar ji dažnoje įmonėje yra...)

Dar kartelį ačiū visoms
Tos įstaigos, kuriai reikėjo, direktorius užsimušdamas ieškojo įstatymo. O aš, su jūsų pagalba pasirodžiau tokia protinga ir užsidirbau brenduko :)

Kaip būtų galima įforminti DU išmokėjimą, jeigu darbuotojas pats nuima pinigus iš jam duotos įmonės kortelės, jam tiesiog sakydavo sumą, o jis ją nuimdavo.

Sveiki, sakykit prašau, juk dar nebuvo paskelbta valst žiniose apie darbo kodekso 193 194str pakeitimų "atkeitimą"? Ar buvo? pražiopsojau gal, jei buvo, gal kas nurodys VŽ numerį kuriame. Ačiū