Suminė darbo laiko apskaita

Taip išeitų

Sveiki kolegos,
pirmą kartą susiduriu su sumine darbo laiko apskaita ir dabar noriu pasitikslinti ar teisingai galvoju skaičiuoti atlyg.darbuotojui už gegužės mėn., nes 4 d. dirba po 12 val.(nuo 10 iki 22 val. pietauja vietoje, darbo vietos nepalikdami), 4 laisvos, slenkančiu grafiku. Per 05 mėn. išdirbo 192 val. iš jų 01 ir 04 d. šventinės. Darbo sutartyje numatytas mėnesinis DU 1000 Lt. tai ar gerai čia viską galvoju, nenorėčiau suklysti
faktiškai dirbta 1000/168*192=1142,86 Lt;
viršval. (192-168)*(1000/168)*0,5=71,43 Lt;
šventinės 24 val.*1000/168=142,86 Lt;
dar bus skirstas priedas 500 Lt
tai viso darbuotojui bus priskaičiuota 1857,15 Lt.
Ar gerai? Būsiu laibai dėkinga už atsakymus

Priedas taip pat įtraukiamas į viršvalandžių ir šventinių dienų apmokėjimą.
Valandinis įkainis turėtų taip skaičiuojamas: 1000/168=5,95. Priedas 500/192=2,60 (čia tuo atveju, jei jis nėra nustatytas DS kaip pastovus priedas). Viso: 8,55.
Dar dažnai rekomenduojama tiesiog išskirstyti valandas ir jas apmokėti atitinkamais tarifais. Bet rezultatas galų gale turėtų gautis tas pats.

Citata iš Aktualijų:

DK 193 str. nustato, kad už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d. Čia apibrėžta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Darytina išvada, kad padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą skaičiuojamas nuo darbuotojui nustatyto pagrindinio (tarifinio, vienetinio) darbo užmokesčio ir nuo priedų, mokamų už mėnesio darbo rezultatus (tokie priedai vertinami pagal jų pobūdį, neatsižvelgiant į pavadinimą). Nuo premijų ir kitų priemokų – už naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą kenksmingomis sąlygomis, už kilnojamojo pobūdžio darbą ar susijusį su važiavimais – padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą neskaičiuojamas.
Priemoka už viršvalandinį darbą skaičiuojama ne nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo to mėnesio, kurį ji skaičiuojama, darbo užmokesčio (paprastai tai – apskaitinio laikotarpio paskutinis mėnuo). Esant darbuotojui nustatytai mėnesinei tarifinei algai, ji dalinama (kartu su fiksuotais priedais, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis) iš mėnesio darbo valandų normos, gaunant to mėnesio valandinį atlygį. Prie tokio atlygio pridedamas priedų, mokamų pagal darbo rezultatus, vienos valandos atlygis, kuris apskaičiuojamas dalijant bendrą to mėnesio priedų sumą iš faktiškai tą mėnesį dirbtų valandų skaičiaus, ir nuo gauto vienos valandos atlygio dydžio skaičiuojama priemoka už viršvalandinį darbą (50 proc.).

Taip, Tininga, šis priedas nenumatytas darbo sutartyje ir jis nėra fiksuotas, vieną mėn. jis gali būti kitą ne, skiriamas atskiru įsakymu. Bet jeigu aš teisingai suprantu tai tam darbuotojui galutinė priskaityta suma vis tiek gaunasi 1857,15 Lt ar aš klystu visai galva nedirba

Neturėtų taip gautis. Viršvalandžiams apmokėti (todėl ir reikėtų juos išskirti iš bendro val. skaičiaus) reiktų taip imti: 8,55 * 24 * 1,5. Šventinėms 8,55 * 24 * 2, tačiau šventines reiktų atimti iš 168, liks valandos kurios apmokamos "pliku" tarifu: (168-24) * 5,95 = 856.
Tai ir dedame į krūvą:
pagrindinė alga 856
šventinės 410,40
viršvalandžiai 307,80
priedas 500
___________
2074,20

AČIŪ, Tininga, dabar viskas aišku iki galo Labai, labai padėjote.

Pasakiau, kad viskas aišku, bet dabar dar pradėjau galvoti, kad už darbą 05 mėn. 01 ir 04 dienomis ar neatsiranda dar ir šventiniai viršvalandžiai, juk dirbo po 12 val.?

Net jei ir atsiranda: juk juos visus apmokate 1,5 karto, o visas šventines valandas - dvigubai. Taigi, viskas čia tvarkoje. Net jei būtų viršvalandinis ar naktinis darbas šventinę dieną, pakanka šias valandas apmokėti dvigubai. Kalbant apie suminius - juk išvis neitų nustatyti, kada tiksliai jie susidarė. Laikoma, kad jie susidaro viso apskaitinio laikotarpio eigoje.
Be to - jei grafike numatyta dirbti 12 val., tai viršvalandžiai čia nesusidaro.

Taip, grafike numatyta 12 val.Labai Jums ačiū už patarimus, nebuvau aš tiesiogiai susidūrus su sumine, tai ir kyla, visokių klausimų.

Sveiki, prašau Jūsų pagalbos. pradėjau dirbti su atlyginimais. Kaip teisingai reikia mokėti darbuotojui. Darbuotojui nustatytas mėnesinis tarnybinis atlyginimas.1000Lt. Jis dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, slenkančiu grafiku. 05mėn. jam pagal grafiką buvo nustatyta dirbti 23dienas ir 172val. tačiau nuo 05-15d. jis susirgo. iki 15dienos jis išdirbi 11dienų ir 121val. Vieni moka ne už 11 dienų, o už 9 darbo dienas (tiek gavosi iki 15). nes jam atseit nustatytas mėnesinis atlyginimas. kaip turi būti iš tikro?

Reikia mokėti už tai, kiek faktiškai dirbo.

Ačiū, o gal turite kokį nors dokumentą, apie tai?

Gal kur nors yra koks nors pavyzdys. Na, bet čia aiškiau, negu aišku. Darbo užmokestis mokamas už faktiškai dirbtą laiką. Jei neišdirbamas pilnas mėnuo, skaičiuojama proporcingai dirbtam laikui. Kitaip juk jūs tiesiog atimate iš darbuotojo dirbtas valandas ar dienas. O galbūt ir uždirbtus viršvalandžius.

Sveiki,
Įmonėje suminė darbo laiko apskaita. Per apskaitinį laikotarpį darbuotojui pagal grafiką išpuolė dirbti 8h šventinę dieną. Už šią šventinę dieną darbuotojui buvo sumokėta dvigubai tą mėnesį kai buvo šventė. Pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui lyginant standartinį 5 dienų 40 h grafiką su faktiškai dirbtu laiku pagal darbuotojo grafiką, gaunasi, kad perdirbtos yra 8 h. Ar šitas 8 h reikia apmokėti dar ir kaip viršvalandžius? Nes gaunasi kaip ir neaišku kada tie viršvalandžiai susidarė, nors standartinis grafikas gaunasi trumpesnis būtent dėl šventinės dienos. O gal darbas šventinę dieną visada laikomas viršvalandžiais ir apmokamas dvigubai?

Šiuo atveju, už šventinę mokama dvigubai, o už susidariusius viršvalandžius - 1,5. Mat darbuotojas dirbo pagal grafiką, ir kaip teisingai sakote, negalima teigti, kad būtent dėl tos dienos susidarė viršvalandžiai.
Vat jei jis dirbtų ne pagal grafiką, tai už tokią dieną apmokėjus dvigubai, jos jau nebereikėtų įtraukti į apmokamus viršvalandžius.

labai nesigilinau į klausimą, bet panašiais suminės apskaitos atvejais yra toks paaiškinimas:
Pas mus kai auditas tikrino aiškino, kad už jokį darbą negali būti apmokėta daugiau kaip du kartus. Jei jau apmokate už šventines du kartus, tai iš viršvalandžių jas iš karto minusuojate, jei yra naktinės valandos per šventinę, už kurią jau mokėjote, tai už tas naktines jau nemokate. O jei neaišku kurį atvejį (2 ar 1,5 karto) mokėti, tai mokėti reikia darbuotojo naudai - didesnę dalį.

Sveiki norejau pasitikslinti kaip reiktu apskaiciuoti pagal sumine darbo laiko apskaita apsaugos darbuotojo alga, dirbant jam nepertraukiamai po 24 val. si menesi 23 darbo dienos? Susidarytu 224 val. is ju 78 naktiniu ir 40 val. virsvalanddziu?
(1035/184)*224=1260
78*5.625*0.5 =219.37
40*5.625*0.5 =112.5
Gautusi 1591.87 , ar kazka supainiojau? dirbs tik 1 menesi?

Ne, suminės apskaitos atveju yra kitaip. Ir kaip sakiau, esmė yra tai, ar dirbama pagal grafiką. Jei ne - tai dvigubai apmokėjus (ar kitaip kompensavus) tas valandas "pamirštame", nes jos jau kompensuotos. Jei pagal grafiką - už viršvalandžius mokėti reikia. Pacituosiu J.Griciaus straipsnį:

– imamos darbuotojo faktiškai per apskaitinį laikotarpį dirbtos valandos, prie kurių pridedamos nebuvimo darbe įstatymo nustatytais atvejais valandos: kasmetinių atostogų, laikino nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius, skaičiuojant pagal 5 d. d. savaitės grafiką ir neatvykimo į darbą dėl pateisinamų priežasčių atvejai (neatvykimas į darbą administracijos leidimu, nemokamos atostogos, papildomo poilsio laiko pagal DK 214 str.) pagal faktinį darbuotojo darbo grafiką (todėl ypač svarbu teisingai nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neatvykimų į darbą trukmę valandomis). Iš gauto skaičiaus atimamas darbas poilsio dieną, kuris buvo apmokėtas dvigubai (DK 194 str. 1 d.) ar kuris bus kompensuotas laisva diena kitą apskaitinį laikotarpį, bei viršvalandinis darbas, kuris darbuotojo pageidavimu buvo apmokėtas (DK 193 str.), nelaukiant apskaitinio laikotarpio pabaigos. Taigi, darbas poilsio dieną, apmokėtas dvigubai arba kuris bus kompensuotas kita poilsio diena kitą apskaitinį laikotarpį, pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, papildomai pagal DK 193 straipsnį neapmokamas. Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas DK 194 str. 2 dalyje nustatyta tvarka (dvigubai). Toks darbas, nustatant viršvalandžius, iš dirbtų valandų neminusuojamas;

Galimas ir toks skaičiavimas, tik spalis turi 183 darbo valandas.

Sveiki, reikia pagalbos vel

Jei darbuotojas išeina atostogų nuo spalio 20 d. iki lapkričio 2 d., tai išsiminusiuoja iš apskaitinio laikotarpio valandų 80 ar 79 val ?