Darbo kodeksas: klausimai

DK 138str. 1d. -- 25 d.d.

sveiki, gal atsirastų galintis peržiūrėti apmokėjimo sistemą? gavau ir pvz., bet vis tiek neįsivaizduoju ar gerai padariau... kiek joje plėstis reikia... būčiau dėkinga už pastabas...

O kaip mums žinoti ką Jūs ten parašėte....ir kaip įmonėje vyksta tas apmokėjimas?

Pas mane vienas darbuotojas turi dvi darbo sutartis, pareigos skirtingos, darbo laikas skirtingas. Jei gerai suprantu, tai pagal naują DK teoriškai galima nieko nedaryti, bet į jas bus žiūrima kaip į vieną sutartį ir ta kur sudaryta pirmiau bus laikoma, kad tai pagrindine darbo funkcija, o antra papildoma.
Ar visgi nederėtų jų sujungti ir parašyti naują?
Jeigu sakykim birželio 30 (ar liepos 3) dieną susėda darbdavys ir darbuotojas ir susitaria kaip keisi darbo sąlygos, valandos, darbo užmokestis ir sudaroma ta nauja sutartis ar nebus pažeidžiami kažkokie terminai?
Ar liepos mėn. leidžiant atostogų šitą darbuotoją jau reiktų žiūrėti (nepriklausomai kaip pasielgsim su sutartimi) į vieną sutartį?

Taip, nuo liepos 1d. - bus prilyginama vienai sutarčiai.
Labai patartina surašyti naujos formos DS.

- naudojant naują terminologiją bus laikoma darbo sutartimi ir susitarimu dėl papildomo darbo, bet tai viso labo pavadinimai, nieko nenutiks jei vadinsit darbo sutartimi ir papidlomo darbo sutartimi, bet kokiu atveju keisti senų nereikia;
- į vieną jungti nei senų, nei naujų nerekomenduotina, vienok tiek pgl seną, tiek pgl naują išskiriami atskiri susitarimai;
- darbo ir poilsio laikas pagrindinei ir papildomai darbo sutarčiai apskaitomas atskirai tiek pgl seną, tiek pgl naują kodeksus, nebent papildomas darbas būtų sugretinimo būdu, t.y. be papildomo laiko.

Na ir kuo remiantis taip jau ir nerekomenduotina?
Teisininkai - priešingai - primygtinai rekomenduoja susitvarkyti darbo sutartis, išmesti neprivalomus punktus, sujungti dvi ar daugiau sutarčių į vieną. Bus ir juridika ir raštvedyba paprastesnė.
VDI konsultacija dar pagal seną SDK:
:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 114 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toje pačioje darbovietėje dirbamas kitas darbas vadinamas papildomu darbu. Papildomas darbas – tai kitų, skirtingų nei pagrindinės pareigos, darbo funkcijų atlikimas.
DK 119 straipsnyje nurodoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo mėn. 29 d. nutartimi (civilinėje byla Nr. 3K-3-130/2012) konstatavo, kad papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį.
Sisteminė ir tikslinė DK normų analizė leidžia teigti, kad atskira sutartis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo nesudaroma. Šalims sudarius darbo sutartį, tarp jų atsiranda darbo teisinis santykis, kuris gali būti modifikuojamas, tariantis dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo. Pavaldumas darbdaviui išlieka nepakitęs, keičiasi tik darbo teisinio santykio turinys, nes šalys tariasi dėl kitų sąlygų, kurias nustatyti DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinės sutartys nedraudžia. DK reglamentuoja ne tik darbo sutarties sąlygas, bet ir jų pakeitimo tvarką, kuri priklauso nuo sąlygų keitimo priežasties, keičiamų sąlygų rūšies ir nuo to, kuriam laikui – terminuotai ar neterminuotai – keičiamos sąlygos. Palankiausias darbo sutarties sąlygų pakeitimo būdas yra šalių susitarimas, DK nenumato jokių tokio susitarimo apribojimų.
Taigi, jeigu darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo toje pačioje darbovietėje eina papildomas pareigas ar dirba papildomą darbą už papildomą užmokestį, toks susitarimas neturėtų būti vertinamas kaip savarankiška darbo sutartis."

Sveiki, būčiau dėkinga už atsakymą, nes trūksta aiškumo.
Seminare (Katsu) aiškino, kad yra du variantai - perrašyti darbo sutartis pagal naują formą, arba antras variantas - prie senos darbo sutarties dėti priedą su punktais, kurie keičiasi, ar naujai įvedami.
Kaip darysite Jūs?

Aš perrašysiu, man taip paprasčiau

Nerekomenduojama, nes susitarimas/sutartis dėl papildomo darbo turi tuos pačius privalomuosius elementus, kaip ir darbo sutartis: darbo funkciją, darbo apmokėjimą ir darbo laiko normą. Jungti į vieną sutartį dvi savarankiškas sutartis, turinčus identišką turinį (dalyką), techniškai nėra teisinga, nors iš principo teisėta. Dėl to šiuo konkrečiu atveju rekomenduoju naudoti atskirą sutartį/susitarimą.
Taip pat rekomenduoju naudoti atskirus susitarimus dėl konfidencialumo (nes tokio susitarimo apimtis smulkiu šriftu 4 lapai, palyginus su kukliais darbo sutarties 2 lapais) bei atskirus susitarimus dėl nekonkuravimo (nes pgl teismų praktiką nekonkuravimas turi būti aiškiai atribotas nuo darbo apmokėjimo, o daryti du viename akivaizdžiai padidina riziką). Visais kitais atvejais rekomenduoju dėti į darbo sutartį (jei tam tikras klausimas pgl teisės aktus privalo būti sutartinis).

Variantas 3 - galiojančias sutartis palikti ramybėje ir perrašyti tik prie progos.

Taip ir rašykite - "nerekomenduoju, nes tai papildomas, bet nebūtinas darbas"

Pritariu - Darbo sutartyje rašyti tik pagal įstatymą būtinus reikalavimus, kitus susitarimus dėti kaip priedus.

Ačiū už nuomonę Niemand :) ko gero imsiu trečią variantą.

Darbo inspekcijos nuomone perrašinėti darbo sutarčių nereikia po 07.01.

Taip:
''Darbo sutarčių privalomai keisti nereikia. Pabrėžtina, kad net ir nepakeitus sutarčių, vis tiek
turės būti taikomas naujasis reglamentavimas. Visgi, siekiant teisinio aiškumo, rekomenduojama
darbo sutarčių revizija. Taip pat akcentuotinas DK 44 straipsnis, nustatantis pareigą darbdaviui (net
ir nekeičiant darbo sutarčių) informuoti darbuotojus apie konkrečius darbo santykių aspektus.''
Informuosiu raštiškai, pasirašytinai su priedu prie sutarties.

O kaip pagal DK 44 st supažindinsit?

Mažoje įmonėje, sukviesčiau darbuotojus ir pasiūlyčiau atsakyti į kylančius klausimus.
Didelėje - pasiūlyčiau visiems teikti klausimus ir iš to sukurpčiau DUK.
Biudžetinėje - daryčiau formalų raštą pgl. 44 str. (šiaip jis taikomas tik į ateitį, be to, su nauju kodeksu iš sąrašo pasikeičia tik atostogų trukmė daliai darbuotojų ir įspėjimo terminai, bet biurokratija biudžetinėje dalykas šventas, net iš šiurkščių pažeidimų sąrašo išbraukė) plius vieną iš aukščiau minėtų būdų dėl psichologinių priežasčių.

.

Bet Informacija turi būti pateikta darbuotojui neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu
Mažose įmonėse dar juk algos yra 380, dar jas reikia keisti...

na viešinti nesinori, tam kas galėtų padėti, įkelčiau į el.p.

Kaip parašėte, taip yra gerai, svarbu visi punktai įtraukti, ko neįtraukėte galėsit vėliau tikslinti papildyti. Kiekvienos įmonės juk specifika skiriasi.