Gal ir teisingai, tik reikia žiūrėti ne į kalendorinius metus, o žmogaus darbo metus, kap lenacka117 rašė.

Prieštarauk, bet tu neteisi Iš kur tokia nuomonė, kuo ji remiasi?

Mano nuomonė remiasi šiuo:
7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto pagal šią Tvarką, dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).

Kalbant apie suminę - taip pat yra išlyga dėl trumpesnio darbo laiko.

Kompensaciją skaičiuojame taip pat tuo remdamiesi, jei yra trumpesnė darbo savaitė, dauginama iš kitokio koeficiento, o ne iš 0.7, kuris taikomas esant 5 d.d. savaitei.

Nu gal gali būti net 35 k.d., ania?

Oi kaip aš tave, Berta, suprantu, ir užjaučiu, ir tavo emocijas suprantu. Mes netgi bandėm kažkam "sukišti į dantis" kelionės lapus, kad pildytųsi patys. Jų fantazija labai greit išsekdavo; o be to supildavo viską - ko reikia ir ko nereikia.
Taigi žaidžiame toliau...

Šiaip ar taip, tu ne viena, gal nors nuo to taps kiek lengviau

Aha, gerai taip būtų... Mums irgi stogs nuo to važiuoja, bet mes nekuriam tų maršrutų; parašom "po miestą", tipo klientus lanko ir kitus darbus atlieka; kas gi supaisys tuos maršrutus, jei jie nėra pastovūs.
Su kilometražu, aišku, tenka pažaisti...

Atostogos dėl ne viso darbo laiko jam netrumpinamos priklauso 28 k.d.(tikriausiai); atostoginiai skaičiuojami tik už jo darbo dienas, kurios pagal jo grafiką patenka į atostogų laikotarpį.

Tai ne jūsų, o jo problemos, jeigu jam pinigėlių nereikia, tai tegu neneša.

Nesipainiokite:
"131 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
1. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo"
Atleidimas su įspėjimu yra pagal 129 str., o darbuotojas nori išeiti pats, t.y.pagal 127 str.1d.
Tai tai visiškai skirtingos situacijos.

Negalima atleisti darbdavio iniciatyva, su įspėjimu.
Pačiam prašant - galima. Sodra moka ligos pašalpą, jei žmogus dirbo susirgimo momentu.

Darbo kodekse apie atsiskaitymą sakoma:2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

Pašalpų mokėjimo nuostatuose sakoma:
18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.
Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo.

Dabar turbūt aiškiau

Atleisti galite nuo 18 d., nesvarbu, kad serga. Už dvi dienas skaičiuojate, jei turi reikalingą stažą. Apie VDU skaičiavimą -
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ar atostogų kompensacija, ar atostogos - nieko tai nekeičia; kalbame, ar darbdavys turi mokėti pinigus už atostogas, kurios lygtai neuždirbtos, ir neuždirbtos būtent dėl darbuotojo lengvabūdiškumo.

O atleidžiant dėl kaltės kompensacija priklauso, be jokios abejonės, tačiau vėl - jei yra pravaikštų ar ko, tai tie laikotarpiai išmetami iš stažo, už kurį skaičiuojame atostogų kompensaciją (o ji bet kuriuo atveju remiasi į tai, kiek yra sukaupta kalendorinių dienų atostogų, tik paskui dauginama iš koeficiento).

Visiškai tas pats.

Volgadon, o ką manai apie šį DK punktą: "Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:
...4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;"

Tai vat kad negavo šiuo atveju Aš irgi neseniai atkreipiau dėmesį į tai. O Sodrai tai juk vienodai rodo - darbo ar ne darbo metu; svarbu, kad buvo neblaivus, vadinasi - pats kaltas. O tai kam dar kompensacijas mokėti? Suprantu, kas darbdavys gali pagailėti tokio žmogaus, ir net pašalpą skirti, bet mes bandome suprasti įstatymų vingrybes...

Jei žmogus nedarbingas, kaip gi tada negalima jo atleisti??? Sakyčiau, kad turi būti medikų pažyma, kad kažkokio konkretaus darbo jis negali atlikti. Nes I grupės (ar tam tikro laipsnio) negalią turintys žmonės irgi šį tą gali dirbti.
Jei Sodra nemoka, tai atostogos nekaupiamos, manau. Nes DK sako, kad atostogoms skaičiuoti priklauso tie laikotarpiai, be kita ko, "laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą".

Nu tai tą ir parašykite: nušalinimas nuo darbo dėl apsvaigimo alkoholiu.

Sodrai gal neskubėkite pranešti, nes jo gali ir rytoj nebūti ir poryt.. Po aplinkybių pasibaigimo pranešite, jei ką.
Bet nemanyčiau, kad čia viskas: ar yra įrodymų, kad jis buvo girtas? Turi būti pasiūlyta nusistatyti blaivumą, jei jis nesutinka, apie tai turi būti surašomas aktas su keliais parašais...Įmonės įsakymas - ne įrodymas.

Pas mus būna sudaroma su mokymo įstaiga sutartis, tiksliau trišalė tarp mokymo įstaigos, studento ir priimančios įstaigos. Mokymo įstaiga kartais duoda nukreipimą ir parengia tą sutartį, o priimanti - sutikimą priimti studentą praktikai. Kiti dokumentai priklauso nuo praktikos tikslų. Pats studentas turės parengti ataskaitą, o ją kažkas turės pasirašyti. Bent jau pas mus jokie studentai nėra įdarbinami, taigi jokioms Sodroms nieko nepranešame. Bet jei jis turės atlikti kokį nors darbą, už kurį mokami pinigai, tai tuomet galima ir įdarbinti kaip praktikantą.

O koks skirtumas? Gali būti ir 09-03, ir 09-04... Logiškai mąstant, jei buhalterija atsiskaitymą su atleidžiamuoju parengia vadovaudamasi įsakymu, tai reiktų tą įsakymą parašyti anksčiau. 09-07 gi jau reikia viską išmokėti tam darbuotojui.

Reikalingas akcininkų protokolas arba sprendimas (jei akcininkas vienas), kad jie sutinka leisti pakeisti reg.adresą bei įstatus, parengti naują įstatų redakciją ir keliauti pas notarą. Jei naujos patalpos nuomojamos, reikia nuomotojo sutikimo; jei tai fizinis asmuo - turi eiti jis pats pas notarą. Jei įmonė, užtenka antspauduoto sutikimo. Jei įmonės nuosavybė - tai patvirtinančių dokumentų reikia.
Notaras pasakys, jei dar ko reikia priklausomai nuo aplinkybių (tarkim, jei steigėjai yra įmonės, tai reikia papildomai patvirtinti, kad protokolą pasirašantys asmenys turi teisę tai daryti ir t.t.). Paskui į Juridinių asmenų registrą pateikti visa tai.

O viengubai? Įdomu, iš kur apskritai yra ištraukta, kad ta papildoma poilsio diena turi būti APMOKAMA? Kas mums šiaip apmoka už poilsio dienas? Juk nemoka, o čia gaunasi, kad ta poilsio diena pasislenka. Nu mano logika taip sako...
Gal dar kas pasisakys?

Kai siunti su įteikimu, paštas pats ieško to žmogaus, jei neranda - palieka pranešimą, paskui jei neatsiima, tai grąžins jums tą laišką su paaiškinimu, kad negalėjo įteikti ir kodėl.
Manau, tai pakankamas įrodymas, kad žmogaus buvo ieškoma.

Užtai, kad nėra DK aiškiai pasakyta, kad jei, tarkim, man reikėjo šeštadienį dirbti, ar pakanka už tą dieną suteikti paprastą poilsio dieną, apmokant šeštadienį viengubu tarifu, ar dar reikia poilsio mokamą dieną suteikti? Tas žodelis "arba" viską supainioja, o nieko nėra pasakyta apie viengubus apmokėjimus, jei ta poilsio diena darbuotojo pageidavimu suteikiama...

Ne už visas Jei aš išeinu 14 k.d., įprastiniu atveju man bus sumokėta už 10 d.d. (už poilsio dienas nėra mokama). Ir jei papildomą poilsio dieną pridedi prie atostogų (kažkurį kažkada dirbtą šeštadienį ar sekmadienį), tai kam ją apmokėt?

Nu vat aš irgi ėmiau ir susipainiojau. Aš tas poilsio dienas irgi naudoju tam, kad nereikėtų mokėti dvigubai ir išlyginčiau mėnesio valandų skaičių. Ypač tai pasitaiko komandiruočių atveju.
Skambinom į VDI, juoktis pradėjo. Sako, mąstykite taip, kad lygtai poilsio diena pasislenka, o už ją tada nėra mokama, o mokama viengubai už darbą.
Bet pažvelk į tas diskusijas bei tą "Teisido" puslapį. Ir gal kas taps aiškiau.
tax.lt/postx776-0-2380.html
tax.lt/postx776-0-2400.html
www.teisidas.lt/?showid=345

Aš jau nutariau, kad nekeisiu savo sistemos (t.y."lyginsiu" valandas ir toliau). Jei kas prikibs, tai dar turės įrodyti, KAS čia negerai.

Ak, lygtai čia ne apie tas dvi pirmas ligos dienas kalbėjom, pasakė RAJA apie ligonius, tai ir užsifiksavo. Sorry, jei ką supainiojau.

Bet VDU tvarka nuo to vis tiek lieka nepakitusi...

Na, pažiūrėkim:
Iš Ligos ir motinystės pašalpų nuostatų:
Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žiūrim į tą tvarką:

6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.

Turėtų būti 35...

Negerai, mano nuomone. Kodėl nemažinate darbo dienų skaičiaus? Juk suprantu, kad žmogus sirgo? Taip daroma tik pravaikštų atveju, kaip jūs skaičiuojate. VDU skaičiuojamas uždirbtą atlyginimą dalijant iš dirbtų dienų skaičiaus. Kas sirgta, nesiskaito.

Ar jis gavo tą raštą, t.y. turite kokį nors patvirtinimą, parašą ant pašto šaknelės? Tais atvejais reiktų siųsti su įteikimu. Rašte turėtų būti nurodyti tam tikri terminai bei asmenys, kam darbuotojas turėtų pasiaiškinti. Jei ir tuomet tyla, tai naudodamiesi tuo, ką turite, atleidžiate pagal DK 136 str.3 d. 2p. (235 str. 2 d.9 p.) Reiktų pasirūpinti įrodymais, kad jūs jo ieškojote, o jis jus ignoravo. Bent jau teisininkai taip rekomenduoja.

Aš kiek kitaip išsireikščiau: už nepanaudotas atostogas kompensacija 0.00, kitaip tariant jos buvo panaudotos su kaupu, ir nieką jau čia nepakompensuosi

Labiau VDI. Bet raštiško sutikimo tai reikėtų, nes šiuo atveju turi matytis darbuotojo pasirinkimas: o galbūt jis ne papildomos dienos nori, o dvigubo apmokėjimo? Galbūt jūs varžote jo pasirinkimą? Čia, mano manymu, idėja yra tokia.