Pirmiausia, eilinių apmokamų atostogų nėra, yra kasmetinės atostogos Jei jau darbuotojas pageidauja tas atostogas perkelti, jis turi nurodyti konkrečiai kada jis nori atostogauti. Na, bent jau pas mus visi išauklėti tiksliai nurodyti datas, kada atostogauja. Nes kartais diena ar dvi pasislenka nuo grafiko, būna, kad susikeičia, būna kad šventinės įpuola, kas juos gali sužiūrėti, jei nenurodo?

Darsyk pakartosiu "atostoginiams skaičiuoti imamas "prieš atostogų pradžią esančio skaičiuojamojo trijų mėn. laikotarpio VDU". Taigi 06 mėnuo nepriklauso atsotoginiams skaičiuot. O kad nepilnai tuos tris mėn. dirbo, tas neturi reikšmės: juk skaičiuojate vidurkį (tiek kiek uždirbo, padalijate iš dirbtų dienų skaičiaus).

Taip jie ir rašo (AAM aktualijose), kad atostoginiams skaičiuoti imamas "prieš atostogų pradžią esančio skaičiuojamojo 3 mėn. laikotarpio VDU". Ir jų pateiktuose pavyzdžiuose tai minima.
Tai kaži ar jie meluoja?

O ar jūs kur nors radote, kad atostoginiai atskirai skaičiuojami kiekvienam atostogų mėnesiui??? VDU apskaičiuojamas pagal 3 prieš atostogas einančių mėnesių vidurkį ir padauginamas iš darbo dienų, tenkančių atostogų laikotarpiui, skaičiaus. Kur čia dar ką nors galima išrasti? Nes šiaip jau atostoginiai ir yra tiesiog atostoginiai, jie nėra skirstomi mėnesiais, čia tik buhalteriai sau paskirsto, ir beje, visi savaip.
Dabar dar netgi peržiūrėjau atostoginių skaičiavimo komentarus AAM aktualijose, ir VDU skaičiavimo tvarką, nu niekur nieko panašaus, kad reikia atskirai skaičiuot, nemačiau

Ne

Vidurkis imamas tas pats visiems atostoginiams (03,04,05). Sodra ir GPM išskaičiuojamas.

Na, va už tai. Kartą apskambinau visų didžiųjų miestų VDI skyrius (dėl įvairovės ), net Sodras dėl to ND (čia šiek tiek anksčiau), tai tą ir išgirdau, ką aukščiau citavau. Tipo, jei žmogui labai reikia ir jis to prašo, tai gali būti ir mėnesis tas ND, bet jokiu būdu ne neapmokamos atostogos (aš asmeniškai mažai tame įžiūriu logikos , tai labai "paraidiškas" supratimas).
Įdomu tai, kad neapm.atostogų tik dvi savaitės įskaitomos į stažą atostogoms gauti, o ND visas priklauso (vėlgi teko konsultuotis su VDI, nes atleidinėjom tokį, kuris turėjo beveik 2 mėn.ND per metus). Teko ir už nebuvimą skaičiuoti atostogų kompensaciją. Nors ir dėlto galima ginčytis be galo... Tai šitaip mąstant, žmogui tiesiog naudingiau eiti ND, nes kitos pasekmės tokios pat.

Pačiolio teisininkai ir kiti teisininkai gali aiškinti taip, kaip jie nori. Vat paimkit ir paaiškinkit VDI :) Patikėkite, susidūriau su tuo Patys teisininkai pripažįsta, kad ginčytis su tom VDI galima be galo dėl to, bet - neverta.
Ir dar. Kur radote, kad ND tik 3 dienos? Nors ir 53, jei reikia.
Štai ką sako VDI: Klausimas:"Ar Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis darbuotojas gali neatvykti į darbą administracijai leidus? Kokie tokio neatvykimo maksimalūs terminai?"

Atsakymas: "Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai tokių pagrindų nenumato bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas į darbą administracijos leidimu žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“. Kadangi galiojantys norminiai teisės aktai tokio neatvykimo trukmės nereglamentuoja, ji yra nustatoma šalių susitarimu. Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais."

Apie ką mes čia

Siaurai traktuojant DK - negalima, jei tai nenumatyta kolektyvinėje sutartyje. Mes tokiais atvejais naudojam "neatvykimą administracijai leidus", žymimas ND, irgi nemokamas, irgi Sodrai 12-SD.

Na mūsų įmonėje mokami šiaip jau dideli atlyginimai ir įmonė pakankamai turtinga, tačiau vyr.buhalterė 4000 į rankas negauna (kalbu apie Klaipėdą). O atlieka ir finansininko darbą. Kiek ji dirbo ankščiau, tai visur būdavo dar mažiau (ji su aukštuoju ir tikrai labai kvalifikuotas žmogus). Sakyčiau, 3000 į rankas jau galima norėti, 4000 lyg ir rieboka
Be abejo, juk nuo įmonės labai priklauso, darbų apimtys, galimybės nevienodos gi.

Mano nuomone, teisinga ir tai ir tai. Tačiau koks skirtumas, kokį straipsnį įrašysite? 136 str aš naudočiau tuo atveju, jei žmogus pats nenori niekur eiti, tačiau ir dirbti negali; o jei jis išeina savo noru dėl sveikatos, tai rašykit 157 2p, ir prašymas atitinkamas tai turi būti.

Jeigu jo grafikas yra toks, tai, žinoma, privalo. Nuo to atitinkamai priklauso darbo apmokėjimas. DK 194 str."1. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis."

DK 162 str. 2p.: "Skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu."

Man klausimas ne visai aiškus. Kas atvyksta? Koks skirtumas kieno vardu ta mašina? Kodėl jūs tam kažkam mokate už kelionę?
Pas mus kai atvažiuoja pvz. verslo partneriai, tai ir kelionės išlaidas, ir viešbučius forminame kaip reprezentacines išlaidas, taip VMI konsultavo. O kai čia stažuotė, tai, aišku, ne tas pats. Jei yra susitarta, kad mokate už kelionę, tai ir mokėkite, nesvarbu kieno vardu mašina.

Nereikia. Mes kelionės lapus rašom būtent įmonės automobiliams, o tavo aprašyta situacija pas mus pasitaiko kone kiekvieną savaitę; tai tiek nuomos sąnaudas, tiek kuro tiesiog priskiriam komandiruotės sąnaudoms.

Nu tai gerai Jei papuolė mažiau darbo dienų, tai vidurkis ir padidėjo. O rankiniu būdu patikrinai? Tos skaičiuoklės gali ir klyst.

Tai va būtent, kad jei darbuotojas išeina savo noru, jį galima atleisti ir atostogų, ir sirgimo, ir t.t. metu.

Tai ar darbuotoja pareiškė norą nuo kada ją atleisti? Šiaip tai turi būti prašyme nurodyta konkreti data.
Jei ji prašytų ją atleisti nuo 20 d. tai galite ir nuo 20 atleisti.
Štai paskaityk DK:
206 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus
1. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos:
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną;
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.

Užuot verkšlenusi, surašyk tų mėnesių dirbtų dienų skaičių bei už jas priskaičiuotą darbo užmokestį (atostogos bei atostoginiai nesiskaito). Ir suskaičiuosim
Jei nori tiksliai pasiskaičiuoti, kiek gautųsi į rankas, tai čia pat šalia forumo kairėje pusėje yra "Skaičiuoklės", pasirink tą, kur 33%.

Jei minimali, tai reikia "pritempti" atostoginius iki jos (700).
"6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius."

Pagal vidurkį, deja...

Ar čia mėnulis koks blogas pasitaikė? Kokie čia mes visi irzlūs
Nusišypsokim, saulė gi už lango... Ilgiausios metų dienos

Darbuotojo darbo vieta yra ten, kur jis atlieka nustatytas darbo funkcijas. Darbo funkcijos paprastai išvardijamos pareiginiuose nuostatuose, galbūt vidaus taisyklėse ar kt. procedūrose, aprašuose (kas nors ir pas jus turbūt yra?). O DS 1.2 punkte galite užsiminti, kad darbas biure bei klientų lankymas pagal pareiginius nuostatus "..." ar panašiai.
Paprastai to pakanka netgi atsitikus nelaimingam atsitikimui ne darbo vietoje: Sodra paprašė pareiginių instrukcijų ir viskas tiko... DS nieko nerašom.

Žinai, aš dar prisiminiau, kad galima ir kitokius tarpusavio susitarimus pasirašyti tarp darbdavio ir darbuotojo. Juk būna materialinės atsakomybės sutartys, mokymosi išlaidų kompensavimo sutartys, konfidencialios informacijos saugojimo ir t.t. Jei kalbame apie padalinio vadovą, manau, visai įmanoma aptarti su juo ir kai kuriuos kitus įmonei svarbius dalykus. Juk yra specifinių dalykų. Darbo teisės požiūriu viršesnis aišku DK, bet jei ginčo nėra, tai tokia sutartis gal ir pagelbėtų: tiesiog darbuotojas kitaip planuotų savo pasitraukimą arba darbdavys galėtų numatyti kažką, kas laikinai eitų jo pareigas... Yra visokių variantų.
Reikia tartis vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, o ne vien savo teisėm mojuoti...

Pas mus tai yra 3 darbo dienos. Numatyta vidaus taisyklėse. Terminų nesu kažkaip mačius, bet kadangi pažymos ruošimas neužima baisiai daug laiko, tai 3 dienos man atrodo normalu įterpti tokiam darbeliui kad ir baisiai užimtam buhalteriui

Galiu tik tiek pasakyti, kad jūs nesulaikysite prievarta žmogaus, jei jau jis nutarė išeiti. Aš susiradusi geresnį darbą, parašyčiau prašymą ir po dviejų savaičių nebeateičiau į darbą. Na, ar po mėnesio, jei taip būtų sutarta. Ir ką tas buvęs darbdavys man begali padaryti? Aš turiu tokią teisę. Jei jis nemokės pinigų, tai aš jį paduosiu į teismą. ...
Geriau yra gražiuoju tartis, siekti tarpusavio supratimo tarp abiejų pusių, ypač jei kalbame apie svarbias pareigybes.

Tai vat užtai, Giliuke, kad nieko jūs negalite savo iniciatyva prailginti, jei žmogus paprašė "iki liepos 8 imtinai", kaip pati ir sakot - reikia vadovautis žmogaus prašymu. Tiesiog tada gaunasi mažiau atostogų dienų. Prailginame tada, kai žmogus prašo, pvz., 7 dienų atostogų, tai tuomet turime 9-ą dieną pridėti dėl šventinės.
Čia ir yra skirtumas: ar nurodoma prašyme galutinė data, ar tiesiog atostogų trukmė. Lygtai, jau susišnekėję būsim, ania? Mano darbe tai dažni būna abu atvejai, tiesiog tikslinuosi visada, nes daugelio darbas yra pamaininis, tenka viską suderinti.

Atleidau Taika, ginčas baigtas, berods

Juk taip ir sakiau O netikėjai...

Prasitęs, jei žmogus neparašė konkrečios atostogų pabaigos datos. Žodžiu, tai šventinė diena, kuri į atostogas neįskaitoma.