Galiu derėtis iš ko tik nori, kad išsiaiškinote blogai

DK 19 str. apibrėžia, kas yra darbuotojų atstovai, t.y. pateikia baigtinį sąrašą. Darbo kodeksas nesuteikia darbuotojų atstovų statuso darbuotojų susirinkime išeinktiems asmenims, išskyrus Darbo tarybų įstatymo numatytus atvejus. Darbuotojų atstovas (ne darbo taryba) gali būti renkamas tik labai mažose įmonėse (iki 20 darbuotojų) ir vis tiek taikoma darbo tarybos rinkimo tvarka.

Problema su atstovavimu sprendžiasi labai paprastai ir be nereikalingos biurokratijos, turint nuosavą profsajūzą.

O čia iš kur ištraukėte? Galiu Jus užtikrinti, kad taip nėra. VDI periodiškai tokių sutartėlių aptinka, bet nepripažįsta jų kolektyvinėmis sutartimis.

O kokio dar pagrindo DS keitimams reikia? Gal tada dar reikėtų sugalvoti pagrindą įsakymui dėl darbo sutarties pakeitimo?

Čia gi keičiama šalių susitarimu, o ne vienašališkai.

Jei kam reikia savo įmonėje sudaryti kolektyvinę ir įmonėje nėra veikiančio profsajūzo, kreipkitės. Už nedidelį mokestį mūsų firma sutvarko visus reikiamo turinio kolektyvinės sutarties pasirašymo formalumus. Net darbo tarybos neprireikia steigti.

Jei kažką įžeidė reklama, sorry

Atleisti tai galima, bet ar reikia darbuotojui kiaulinti?
Geriau pasakyti, kad perrašytų prašymą (numatomo) pasveikimo data, ir palaukti.

O kurių galų tas įsakymas?
Paprastas DS pakeitimas su dviem parašais, reuikalui esant keičiamos pareiginės ir viskas. Šiuo atveju įsakymas - perteklinis.

1. Dalinimasis vyksta su specialiu instaliaciniu paketu. Dokumentas instaliuojamas pas gavėją iš USB rakto. Gavėjas, neturėdamas instaliacinio paketo gali tik pats naudotis dokumentu ir negali jo niekam persiųsti, nes kitame negu gavėjo kompiuteryje dokumento atidarymas turės tragiškas pasekmes. (tiesą sakant apsauga silpna ir bet koks programeris, besigaudantis VB scripte ją gali nuimti, bet nuo eilinių vartotojų arba įsilaužimo apsaugo pakankamai neprastai + netikėtumo efektas)

2. Paprasčiausiai nuimti apsaugą man užima pora minučių.

TOLLS>MACRO>SECURITY>LOW - yra savižudybė ilgalaikiu laikotarpiu. Tai reiškia atviras duris visiems macro virusams (90 proc. iš jų antivirusai negaudo, nes jie nėra virusai tikrąja to žodžio prasme, pats įdomumo dėlei esu parašęs pora macro kenkėjų, kurie truputi patobulinti galėtų buhalterijos darbą išjungti mažiausiai keletui dienų, o rimčiau padirbėjus ir apskritai apskaitos duomenims kaput).

Naudokite TOLLS>MACRO>SECURITY>MEDIUM ir suteikit leidimą tik tiems macrosams (dokumentams), kur tikrai žinote, kad jų reikia ir jų turi būti.

P.S. Macro kenkėjus parašiau tik savo nuosavų dokų apsaugai. Kas pabandys nušvilpti ką jautresnio ir atidarys, labai pasigailės O šiaip aš ne blogietis

Labai jau tos "vienkartinės premijos" stabilios. Jei nesugebėsite įrodyti rimtų stabilumo priežasčių, pgl. LAT praktiką jos bus skaiačiuojamos kaip įprastinis DU. (čia ginčo atveju žinoma)

Kas liečia atsisakymą nuo išeitinės, tai protingas ir valstybiškai mastantis inspektorius tai traktuotų kaip įmonės pajamas

Sorry, netyčia pateršiau.

O kuo iš esmės skiriasi Pertonele ir Muuuse atsakymai?

DK 258 str. 1 d. iki 1 VDU darbdavio nurodymu

Būtumėte neklausę jos pageidavimų, dabar tai jau būtų jos, o ne jūsų galvos skausmas. Jei turite akivaizdžius įrodymus su visais parašais apie nepanaudotą išduotą avansą, ji nieko nebūtų padariusi. Dabar teismo įsakymas greičiausiai nesuveiks, tai taupant laiką siūlyčiau dokumentinio proceso arba bendra tvarka.
[/b]

O kas baisaus nutiks, jei ignoruosi tokį įstatymų draudimą ir patapsi direktoriumi ir buhalteriu viename asmenyje?

Administracinių baudų kaip ir nėra, kitokios atsakomybės irgi nelabai įžvelgiu...

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Kompensaciją už nepanaudotas atostogas reikia mokėti VISAIS ATVEJAIS.

VDI gali būti nepatenkinta, bet čia daugiau mėnulio fazės klausimas.

Pediatrui kreipusis į teismą dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, yra tam tikra tikimybė, kad turėsite jį neterminuotai.
O jau tikimybė priklauso daugiau nuo subjektyvių faktorių: advokatų sugebėjimų, teisėjų nuotaikos ir žinių... Jei byla būtų Vilniuje, duočiau apie 80 proc. pediatro naudai.

2006 m. sausio 30 d. J. B. v. Panevėžio moksleivių namai Civilinė byla Nr. 3K-3-74/2006 m.

[quote:ce0fd77b8c]
Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra terminuotos darbo sutarties sudarymo sąlygas nustatančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Neterminuotos, neapibrėžtam laikui sudaromos, darbo sutartys laikomos įprastomis darbo sutartimis (DK 108 straipsnio 2 dalis). Sudaryti terminuotą darbo sutartį paprastai yra naudingiau darbdaviui, darbuotojo teisės ir interesai, esant terminuotai darbo sutarčiai, tampa labiau pažeidžiami. Viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotų darbo sutarčių sudarymui įstatymas nustato tam tikrus imperatyvius reikalavimus. Pagal DK 109 straipsnio 2 dalį neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Tai reiškia, kad darbdaviui draudžiama pasiūlyti darbuotojui sudaryti terminuotą darbo sutartį darbui, kuris pagal savo esmę yra nuolatinio pobūdžio ir įstatymai ar kolektyvinė sutartis nenumato galimybės sudaryti tokią sutartį. Bendriausia prasme darbas nėra nuolatinis, kai jo poreikis ar atlikimas yra objektyviai apribotas laiko. Vadinasi, kilus ginčui, ar darbas, kurį dirbti yra sudaroma darbo sutartis, laikytinas nuolatiniu ar laikinu, negali būti sprendžiama pagal sutarties šalių subjektyvius vertinimus. Dėl to pažymėtina, kad DK 109 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė sudaryti su darbuotoju terminuotą darbo sutartį vien tuo pagrindu, jog to pageidauja darbuotojas. Toks darbo sutarties šalių laisvės apribojimas yra pagrįstas darbuotojų teisių apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo terminuotoms darbo sutartims sudaryti. Darbdavys organizuoja darbą, esant ginčui dėl terminuotos darbo sutarties teisėtumo, jam tenka pareiga įrodinėti, kad darbas nėra nuolatinio pobūdžio, arba kad konkrečiu atveju terminuotos darbo sutarties sudarymą leidžia įstatymas ar kolektyvinė sutartis.
Apeliacinės instancijos teismas, kurio sprendimas skundžiamas kasacine tvarka, pripažino, kad papildomo ugdymo įstaigoje pedagogu dirbusio ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio. Teismas sistemiškai aiškino Švietimo įstatymo nuostatas dėl neformaliojo ugdymo tikslų, lygino formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų veiklos organizavimo panašumus ir skirtumus. Atsakovas yra pelno nesiekianti iš savivaldybės biudžeto finansuojama nuolat veikianti švietimo įstaiga. Pagal atsakovo Nuostatus pagrindinė neformalaus ugdymo forma yra būreliai, grupės ir pan. Ištyręs metinę ugdymo proceso organizavimo tvarką, papildomojo ugdymo planus, kitus dokumentus apie atsakovo veiklos organizavimą, šalių nurodomas faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad nuolat veikiančios švietimo įstaigos – užmokyklinės veiklos centro – organizacinė veiklos ir ugdymo forma yra nuolat veikiantys būreliai, grupės, studijos, priešmokyklinės grupės; šios įstaigos paskirtis ir uždaviniai, jai skiriamos lėšos lemia, kiek ir kokių būrelių reikia mokykloje; teismas vertino, kad mokinių, pageidaujančių lankyti tam tikrus būrelius, skaičius nelemia įstaigos darbo organizavimo, būrelių vadovai įdarbinami papildomo ugdymo pedagogais iki būrelių suformavimo. Iš byloje nustatytų aplinkybių viseto teismas padarė esminę, taikant DK 109 straipsnio 2 dalį, išvadą, kad papildomo ugdymo pedagogų darbas su būreliais atsakovo įstaigoje yra nuolatinio pobūdžio.
Tuo tarpu reikšminga yra tai, kad teismas nustatė, jog atsakovas tam pačiam darbui, netgi darbui su tos pačios rūšies būreliais vienus papildomo ugdymo pedagogus įdarbino neterminuotai, o su kitais sudarė terminuotas darbo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė apie skirtingą tą patį darbą dirbančių asmenų traktavimą paneigia darbdavio teigimą, jog papildomo ugdymo pedagogų darbas šioje įstaigoje yra laikino pobūdžio. Nuolatinį ieškovo darbo pobūdį pripažino atsakovo steigėjas – Panevėžio miesto savivaldybė, Valstybinės darbo inspekcijos skyrius; pastarosios institucijos duomenis teismas vertino kartu su kitais įrodymais, kasaciniame skunde be pagrindo nurodoma į 197 straipsnio pažeidimą.
[/quote]

Taip, bet paprastai "atlyginimai" yra įvardijami kaip administravimo arba eksploatacinės išlaidos ir patvirtinamas jų tarifas kv.m.

Pasitaiko gi ant šio svieto ir buhalteriją išmanančių juristų

šilumos sistemos ekspl. - kaupiamasis fondas. Jei būtų pgl. faktą, to mėnesio, kada paruošiama šildymo sezonui, sąskaita gali šokiruoti.

Pgl. Jūsų pateiktą variantą neapskaitomi nei priskaičiavimai gyventojams, nei jų įsiskolinmai bendrijai. Be 5 klasės išsisukti sunku, o ir nėra jokios prasmės suktis.

Atostoginių klausimas ilgalaikiam pravaikštininkui sėkmingai ir labai ženkliai išsisprendžia per VDU skaičiavimą. Kiekvienas PB skaičiuojant VDU yra prilyginamas dirbtam laikui, todėl VDU staigiai krenta, o kartu ir atostogų kompensacija.

Galima ir taip, bet:
1. Nebelieka sąskaitos, pagal kurios likutį galėtum įvertinti kaupiamųjų fondų panaudojimo per metus, teks analizuotis kaupiamųjų įmokų apyvartos žiniaraštį, kas nėra pats patogiausias būdas;
2. Bendrija kaip bežiūrėti patiria sąnaudas (moka tiekėjams už tam tikras paslaugas), o pagal Jūsų variantą 6 klasė lieka kaip ir tuščia.

Mokestine prasme sąnaudos visada turi būti siejamos su pajamų uždirbimu. Tačiau apskaitos prasme tai nėra visai teisinga. Juk ne taip jau retai būna sąnaudų, kurios neuždirba pajamų ir nemažina PM, tačiau vis tiek lieka sąnaudomis.
Panaudojant kaupiamąjį fondą, bendrija iš vienos pusės patiria sąnaudas, o iš kitos pusės šias sąnaudas kompensuoja pajamomis iš kaupiamojo fondo.

Pasodinti, nepasodintų... O vat vadovas, kuriam rūpi tik pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje visai nežavi.


Beje pasinaudojant apskaita su n+1 išimtimi ir "kompensavimais" bendrijoje galima ir tyčia, ir netyčia labai linksmų triukų prikrėsti. Tipiškas pavyzdys, realios eksploatacinės išlaidos ženkliai (10 - 50 proc) viršija eksploatacines pajamas. Sąmatose skaičiukai dirbtinai pritraukiami, kad atrodytų gerai, o paskui apskaitos duomenys prie geriausių norų neleidžia patikrinti. Tenka apskaitą perdarinėti. Eksploatacinių sąnaudų perviršis tyliai ramiai dengiamas iš sąskaitoje esančių amortizacinio fondo lėšų, tokiu būdu paliekant amortizacinio fondo įspūdį 4 klasėje, bet nebeliekant jį dengiančių realių lėšų. Stambiose bendrijose sumos susidaro įspūdingos. Bet už tokius pokštus naujas DSNB vadas rimtai mąsto paduoti buvusį pirmininką ir vyr. finansininkę į teismą dėl žalos atlyginimo.

Panaudojimas yra fiksuojamas dviem įrašais:
1. Standartinis K tiekėjais, D sąnaudos pgl sąskaitą faktūrą;
2. Fondo panaudojimas kaip nurodžiau aukščiau vienu iš dviejų metodų.

Pagrindą fondo panaudojimui sudaro kompetentingo organo (visuotinio susirinkimo, valdybos ar pirmininko) patvirtinta atitinkamo kaupiamojo fondo panaudojimo tvarka ir sprendimas (įgaliotinių ar pirmininko) tam tikrus statybos (remonto) darbus ar kitas sąnaudas kompensuoti iš to fondo. Tiesa daugelis bendrijų pastarųjų pagrindų neformalizuoja: sutaupo laiką, bet nėra visiškai korektiška.

D 2___ pirkėjai (gyventojų skola)
K 4___ kaupiamasis fondas

Galima ir 2, ir 3 klasėje kaupti, tačiau mano supratimu kreditinis likutis 2 klasės nepuošia. Aš tiesiog nemėgstu išimčių iš bendrų taisyklių, nors ir žinau, kad pgl ir teoriją jos įmanomos. Kuo daugiau išimčių, tuo daugiau painiavos.

Panaudojimas gali būti įvairus:

D 4___ kaupiamasis fondas
K 6___ atitinkama sąnaudų sąskaita
(sąnaudų kompensavimo metodas)

D 4___ kaupiamasis fondas
K 5___ kaupiamojo fondo pajamos (panaudojimas)
(pajamų pripažinimo metodas)

Kadangi 6 klasės kreditavimo, kaip nebūtinos išimties, aš nelinkęs pripažinti, man priimtinesnis pajamų pripažinimo metodas.

Šiaip jau apskaita daugiau mokslas negu įstatymas, taigi vienareikšmiškų atsakymų dažnai nėra.Svarbiausia laikytis bendros sąskaitų likučių priskyrimo debetui arba kreditui logikos.
1, 2, 6 klasės debetinės, o 3, 4 ir5 klasės kreditinės.
Teoretikų paskutinis išmyslas yra galimybė debetuoti 5 klasę ir kredituoti 6. Taip darydami jokių teisės aktų nepažeisiti. Tačiau apskaitos informatyvumas, kuris turėtų būti pagrindinė funkcija, nukenčia stipriai. Aš asmeniškai gyvenime nesutiksiu, kad bendrija pajamų neturi. O tai iš kokios manos ji tiekėjams moka? Bendrijos veiklą galima traktuoti dvejopai:
1. Kaip bendrą nuosavybę administruojantį subjektą, kuris tik paskirsto sąnaudas savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje.
2. Kaip ūkio subjektą kuris perparduoda savininkams paslaugas ir pats teikia administravimo bei, galimai, kitas paslaugas gyventojams.

Pirmasis požiūris labai neprastai atitinka dvasią ir teoriją, tačiau realybėje yra auditorių košmaras. Pabandyk paskui atsirinkti kiek ten ta bendrija priskaičiavo, gavo ir už ką gavo, kada buhalterė naudoja 5 sąskaitas ir pinigėlius ratu stumdo.

Antrasis požiūris nelabai atitinka dvasią ir teoriją, tačiau pasiėmus likučius gražiais matai kokios buvo realio sąnaudos pagal jų rūšis, kokie priskaičiavimai gyventojams, kokia kaupiamųjų fondų būklė (likutis). Todėl labai rekomenduočiau 5 klasėj tvarkingai fiksuoti visus priskaičiavimus ir kaupiammųjų fondų panaudojimus kaip pajamas, 4 (3 jei nuo to darotės laimingesni) - kaupiamuosius fondu, o 6 faktines sąnaudas. Ir nedaryti jokių nesamonių su dirbtiniu pajamų ar sąnaudų mažinimu (kompensavimu).

Žinoma galutinis pasirinkimas Jūsų, bet pažiūrėsiu iš kokių lubų vadovui ataskaitas piešite

Bendrijų apskaitos netvarkau, tik esu vidinį auditą daręs. O rašai tikrai nesamones.

Sąskaitoje straipsnį nurodyti nėra privalu. Nors daryti pvm išimtį tik šilumos sistemos eksploatavimui originalu. Lieka tik jų paklausti apie motyvus.