taip be abejo subjektyvi.

Vertinant prastova - tai kompensacija, o ne vertinat DK 47 str. nurodyta "3) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės " - vadina darbo užmokesčiu.

Aišku per daug manau niekas nieko nespaus dabar ir nebaus ir žiūrės pro prištus, bet 47 str. pakeitimo įstatyme nurodyta "ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo" ar tikrai yra pagrįsta taip skaičiuoti terminus ir balandžio 8 dienos neįskaičiuot į šį terminą ?

Iš vadovaujantis elementariais lingvistiniais principais "nuo" skaičiuoju imtinai.
Pats tokių formuluočių vengiu (visada naudoju "imtinai", "po" ir pan. - kad nebūtų jokių abejonių)

Mano objektyvi nuomone - nei pajamų natūra, nei už darbą laiko sąlygomis nerodyti. Norite pasakyti kad DU žiniaraštyje pas jūs yra abi šios sumos ?
Kompensacija yra skaičiuojama už prastovos laikotarpį - reikia manau įsivertinti ar pajamos natūra išlieka per prastovos laikotarpį ar ne, antras dalykas ar tai menamos pajamos natūra (pvz. auto naudojimas - pagal koef. 0,75 ) ar faktinės (pvz. dovana). Manau daugelyje atveju ir pajamų natūra prastovos laikotarpių gali nelikti.

Vertinant ir DK kilnojamojo pobūdžio ir darbo lauko sąlygomis papildomos išmokos yra kompensacija, ne darbo užmokesčio dalis - todėl manau kad jų nereikia. Be to logiškai mąstant jei yra prastova - tokių kompensacijų neturi būti.

Visi būdai aprašyti:
uzt.lt/subsidijos-darbdaviams-prastov...

NE MAŽESNĮ (už 8 val./ d. - t.y. pilną etatą). Tuo viskas pasakyti - o kiek tiksliai (ypači jei norite mokėti daugiau) turi nurodyti vadovas įsakyme.

Na ka turime datas.
www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/38c6ea60789...

DK patvirtintas 2020-04-07, įsigalioja nuo šiandienos 2020-04-08

"per tris darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams"

Sakyčiau pateikimo galutinis terminas balandžio 10 d. (3 darbo dienos nuo įsigaliojimo - įsigaliojimo diena įskaitau į terminą)

VDI pralinksmino su pranešimo form Google'o apklausa
www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=112

DK oficialiai TAR dar nepakelbtas laukiame paskelbimo. tada ir datos bus aiškios.

Užimtumo tarnyba žino daugiau
uzt.lt/subsidijos-darbdaviams-prastov...
Įstatymas dar nepakelbtas, o paaiškinimas Jau yra

Premium VZ str. su kladai - nieko gero

www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/04/03/k...

Niemand, Ačiū už pamąstymus ir patvirtinimus..

turiu klausima - kai atskirti darbo švenčių diena, nuo viršvalandinio darbo švenčių diena.

Ar teisingai mątau:
1) "Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę." Taigi - jei kad tai ne būtų viršvalandžiai darbas švenčių diena turi "iškristi" pagal grafiką ?
2) Jei pvz. dirbame 8 val. / įprastu darbo grafiku (40 val. sav. ir t.t.) - tai pvz. darbas balandžio 13 d. būtų viršvalandinis darbas švenčiu diena ??? ar visgi reikia vertinti kad tai pirmadienis Ir jei darbuotojas nuo 04 13 - 04 19 atidirbtu ne daugiau nei 40 val (tai ne būtų viršvalandžia) - pvz. visas dienas nuo pirmadienio iki penktadienio ???

Ačiū.

Supratau minti. Taip ir reikia žiūrėti į 12 str., tada atmetimo būdu ir vertiname, kas nelaikoma neapmokestinamomis pajamos - tas yra apmokestinamos pajamos (grubiai tariant - nes dar gali būti ne objektas).

Pelno (nuostolio) ataskaita čia nieko dėta (joje nėra šio rodiklio) - tiesiog peržiūrit 5 klasės apyvartas ir įvertinate kas PM požiūriu apmokestinamąsias pajamas.

Kokio ryšio ieškote tarp Avansinio pelno mokesčio ir Apmokestinamųjų pajamų ?

Apmokestinamąsias pajamas galima nustatyti įvertinant PMĮ 11 ir 12 str.

2018m.PLN204 tikslinant ar 2018m. sąskaitą fiksuoti,kaip leidžiami atskaitymai?

Taip.

Pagal sumes vertinu kad Jūsų klaida neesminė - todėl antras įrašas - nedaromas (taip ir apskaitoje bus 2019 m. sąnaudos - rodoma perspektyviai). Ir čia visiškai nelogiškai man K 2441 (t.y. gautino PVM uždarymas - jei atskaita galima - tai toks įrašas visai netinkamas - jis turi mažinti pardavimo PVM ar pan. )

Jei galite įrašą darote 2019 m. gruodį (jei metai dar neuždaryti). Tada tikslinti 2018 m. PLN204. 2018 metų sąskaita įvesta 2019 metai šių metų PLN204 yra kaip neleidžiami atskaitymai.
FR0600 geriau būtų patikslinti 2019 m. gruodžio mėn. (įtraukti abi sąskaita - pirkimo PVM + atskaitomas PVM, jei jis atskaitomas). Formaliai PVM galima būtų FR0600 ir netikslinti, o įtraukti į 2020 03 mėn. - bet tada reikia tvarkingai padaryti tinkamus apskaitos įrašus tiek 2019 gruodžio mėn. tiek 2020 kovo mėn.

Lari - ačiū. Workaroudn'as.

Manau kad taip, apskaičiuotas mokestinis nuostolis, 24 VAS tikriausiai netaikote - tada 0

standartiskai is 55.

Rašykite VMI - manau tai techninė klaida - daugiau nieko nereikia pildyti. Pabaudžiau ir aš pamodeliuoti - tikrai meta nelogišką klaidą ir jokie apėjimai nesuveikia.
P/N ataskaitoje rašote tas Pelno mokesčio suma, kuria apskaičiavote PLN204 + VAS koregavimai (pvz. 24-as VAS), jei tokie yra.

Pranešimas VDI nenumatytas.
Vėliau jei prašysite darbo vienos išlaidų subsidijų tikėtina, kad užimtumo tarnyba tokio įsakymo pareikalaus.

Pas Jūs tikriausiai nėra neatitikimų - todėl ir šiame laukelyje nieko nereikia nurodyti. Pagrindinis klausimas: kaip skaičiuojate nusidėvėjimą ? Ar apskaitai ir mokesčiams taikote skirtingus nusidėvėjimo normatyvus? Ar visi normatyvai atitinka PMĮ 1 priedelį ?

"Dingimas" nėra civilinis veiksmas. Manau RC Jūs ir likote abu steigėjai. Vargu ar vienam iš dvejų asmenų su 50% teisių pavyktų aplamai ką nors padaryti. Paimkite bent ESI iš RC, matysite informacija apie steigėjus. O tada jau galima galvoti apie procedūras: sprendimas likviduoti (RC gali ir nepriimti jei nėra kvorumo - tai čia pirmas žingsnis, kuri reikia atlikti), vieši pranešimai, ar tikrai nėra kreditorių ir įsipareigojimų, tada Mano VMI pradedat likvidavimo procedūras, pateikiat reikalingus dokumentus, teikiat visas paskutines deklaracijas (kad ir tuščias) - tam kad VMI išduotų JAR-PBA ir t.t.

Matau kad praleidau ir palikau klausimą be atsakymo. Taigi. Šio atveju reikia atskirti mokestiniu dalykus nuo civiliniu. Tai kad pagal mokesčiu įstatymą nurodoma, kad tai "laikoma" pardavimu/perleidimu - nereiškia, kad reikia sudaryti pirkimo pardavimo sutarti - tai "laikoma" tam, kad apmokestinti.

Nepavyksta apsieiti be pavyzdžio pavyzdys bus labai supaprastintas (pagal 28-VAS IT reikia įvertinti balansinę ar tikrąją vertę priklausomo nuo to kuri yra mažesnė - tarkime mus mažesnė yra balansinė. Prieš likvidavimą paskutinį kartą paskaičiuojame nusidėvėjimą ir ir likvidavimo pradžiai perkeliame IT į TT - tai techniniai/buh. dalykai - jums tai nelabai svarbu). Taigi duomenis:

1) TT (IT skirtas parduoti/paskirstiti) - 7000 Eur (balansinė vertė)
2) Pinigai - 5000 Eur
Viso turtas: 12000 Eur

1) Įstatinis kapitalas 3000
2) Privalomas rezervas 300
3) Praeitu laikot. pelnas - 6000
4) Einamasis pelnas 2700
Viso kapitalas: 12000

Yra sprendimas - Turtą kaip pelno skirstimą perduoti akcininkui. pvz. tikroji turto rinkos kaina 10 000 Eur. VMI sako - tai laikoma pardavimu: ir apmok. pelnas čia 10000-7000=3000. O pelno mokestis 3000*15% = 450 Eur. tai ir yra galutinis tikslas apskaičiuoti PM.
Įmonė ji apskaičiuoja ir sumoka: galutiniame (grubiai) rezultate: -450 Eur (piniga), -450 Eur paskirst. pelnas (kitos sumos kaip minėjau tik skaičiavimui)

Dar vienas techninis dalykas - deklaravimas GPM312
Toliau įmonė tai pat traktuoja kad tai akcininkui ne individualios veiklos turto (akcijų) pardavimo pajamos ir Jų pardavimo kaina taipogi sudaro 10 000 Eur, o savikaina - 3000 Eur (įstatinis kapitalas, jei buvo įsigytas, įneštas ir pan. - nenagrinėjame atvejo, kai akcijos buvo įsigytos antrinėje rinkoje). GPM312 įmone tik nurodys, kad tai B klasės pajamos ir suma 10 000, o jums tai kainuos (10000-3000)*0,15 = 1050 Eur GPM

Pvz. po pirmo etapo pvz. pelno skirstimo turtu - gautųsi toks vaizdas:

1) Turtas 0 (-7000)
2) Pinigai - 4550
viso T: 4550

1) Įstatinis 0 (-3000)
2) Privalomas rezervas 300 (reikia perkelti į skirstomas sumas)
3) Praeitu laikot. pelnas 2000 (-4000)
4) Einamasis pelnas 2250 (-450 t.y. D650)
viso K: 4550

Kai matote - tas 1050, jau apims dalinį "uždirbto pelno paskirstimą". Taigi gaunasi šioks toks sudengimas.
Visa tai galima sumodeliuoti ir kiek kitaip - kaip pvz. tas pats turtas, parduodamas tiesiog pirkėjui. Su sąlygą kad sumos analogiškos ir mokesčius gausite analogiškus, bet pastaruoju atveju jau uždarius įmonės pajamas, skirstant pelną, nuo dividendų.

IĮ atveju viskas būtų kiek kitaip, nes ten akcijų, pajų nėra - bet gali būti įnešti pinigai (jie negali būti laikomi turto savikaina - būtų kiti skaičiavimai, bet ne rezultatas) ir jie kaip įdedami, tai ir išimami be mokesčių.

Negalima pasakyti kad ji netvarkinga, ji tiesiog nenumatyta visiems gyvenimo atvejams ir force major'ams

Niemand ačiū už pamąstymus. Tik dabar visgi gaunasi kad, kad kruvą darbų reikia padaryti atgaline datą - nes jau viskas vykstą - keli žmonės karantinuoti - ir kažkaip tai reikia įforminti - taigi jokių išankstiniu dalyku jau negalime padaryti.
Tikirausiai tiesiog spręsime kaip pavienius klausimus - tiesiog viską forminsime el. būdu.

Gita nelabai suprantu kokiame kampe? Nėra žmogaus dabar darbe ir jo nebus - reikia suderinimo kad jis dirba nuotoliniu budu ir logiškai mąstant to suderinimo reikia el. būdu. Nesuprantu Jūsų pasiūlyto varianto paprastumo ir jo esmes. Ką konkrečiai siūlote ?

Čia yra pamąstymas - rašyti bendrą įsakymą dėl leidimo suteikimo dirbti nuotoliniu būdu tvarkos. DS pakeitimas būtų dirbtinis ir be parašo t.y. "vienašališkas" - bet iš el. susitarimu aiškia matosi, kad jis suderintas abejų šalių, todėl reikia ir tvarkos, kad el. susitarimą galima būtų laikyti DS pakeitimų, jei tai tas susitarimas atliktas "nustatyta" tvarka (kad nedaryti, dirbtiniu DS pakeitimų)

Mano pamąstymai, po praeitų metų dokumentacijos gautos iš motininės kompanijos ir 1K-123 papildomos analizės: 1) svarbu informuoti vadovo, kad to reikia;
2) paaiškinti kad tai ne buhalterio darbas, nes tai didžiulės apimties analizė, kurios negali atlikti vienas žmogus su ribotais resursais ir informacija;
3) vargu ar vidutiniam buhalteriui pakaktų žinių ne tik atlikti tinkamą analizę bet ir padaryti teisingas išvadas
4) galima priminti, kad dokumentacijos neturėjimas be 6000 Eur baudos gali leisti VMI peskaičiuoti pajamas ir sąnaudas - o tai jau gali reikšmingai pakeisti įmonės rezultatus ir to pasiekoje pvz. Pelno mokestį (sumos gali būti gerokai didesnės nei bauda).

Mūsų pradiniai žingsniai manau informuoti apie tai vadovus ir ne viena kartą (ir raštu ir žodžiu), kad bent jau būtų iš mūsų pusės padaryta maksimaliai tai, ką realiai galėjome padaryti.

Taip tai yra apmokestinamosios pajamos pagal GPMĮ 11+19 str.
Skaičiavimo principai vienodi tiek IĮ savininkui, tiek UAB akcininkui (galbūt nepakankamai tai akcentavau)

Pavyzdys
Likviduojant UAB XX 2015 m. balandžio mėnesį akcininkams paskirstomas likęs bendrovės turtas. Vienas akcininkas gavo kompiuterį, kurio tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dieną buvo 300Eur, kitas – automobilį, kurio tikroji rinkos kaina nuosavybės teisės perleidimo dieną buvo 1 000 Eur. Šios sumos yra minėtų akcininkų turto pardavimo pajamos, nuo kurių apskaičiuojant pajamų mokestį, turto įsigijimo kaina atimama GPMĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (žr. komentarą)